Straipsniu pasidalino Goda Petkevičiūtė, IIB kl. gimnazistė
Gerą dešimtmetį mūsų šalies dailės mokytojai neturėjo būtent jiems skirtos konferencijos, bet gegužės 24 d. Palangos senojoje gimnazijoje įvyko dailės mokytojų konferencija „Formos ir spalvos“, kurią surengė Kaišiadorių švietimo centras. Panašu, kad renginys taps tradiciniu. Ir, regis, bent artimiausiu metu savo vietos nekeis, nes renginio organizatoriai tvirtina, jog pati Palanga pedagogams suteikia daug įkvėpimo.
Konferencijoje dalyvavo mokytojai iš Kauno, Ukmergės, Šilalės, Akmenės mokyklų.
Po įvykusios dailės mokytojų konferencijos pakalbinome mūsų Gimnazijos dailės mokytoją ekspertę Daivą Stonkuvienę, kokie jos įspūdžiai po renginio.
„Konferencija buvo naudinga, nes mūsų dailės mokytojams daug metų labai trūksta vieningumo, o šis susibūrimas labai suvienija mus visus, – sakė D. Stonkuvienė, atkreipdama dėmesį, kad tokios konferencijos nebuvo jau gerą dešimtmetį ir dabar ją organizuoti planuojam kasmet. – Aš labai džiaugiausi šiuo renginiu. Taip pat didelis džiaugsmas, kad konferencija vyko mūsų mokykloje. Iš svečių sulaukėme daug komplimentų savo mokyklai, nuostabiam parketą bei mokiniams. Turėjome progos pasidžiaugti savo gimnazistų sugebėjimais ir parodyti nuostabias jų mados kolekcijas „Uždaras vakaras“, „Tūzas“ bei „Iliuzija“.
Paklausta, ką ši konferencija davusi jai pačiai, mokytoja paminėjo kelis labai vertingus pranešimus ir ypač pasidžiaugė susipažinusi su nauja technika. „Tad planuoju kitais metais pasinaudoti nauja informaciją ir perteikti ją mokiniams, kurti darbą nauja techniką, – apie ateities planus kalbėjo D. Stonkuvienė. – O šiaip visada yra labai naudinga susitikti kolegas, pasikalbėti, kaip jiems sekasi dirbti. Kartais labai norisi tų tokių naujovių, būtinai reikia susitikinėti ir plėsti akiratį, dalintis patirtimi.
Kadangi renginį organizavo Kaišiadorių švietimo centras, pakalbinome ir jo vadovę Jolitą Morkūnaitę.
Kaip Jums kilo mintis surengti tokią konferenciją?
– Dailės mokytojams svarbu susitikti kolegas, pasidalinti praktinio darbo patirtimi, pasisemti idėjų. Konferencija – vienas tinkamiausių formatų. Kaišiadorių švietimo centras iniciavo šį renginį, o idėją palaikė Palangos senosios gimnazijos dailės mokytoja Daiva Stonkuvienė. Konferencijos „Formos ir spalvos“ tikslas– skatinti dailės mokytojus pasidalinti atnaujintų dailės bendrųjų programų įgyvendinimo gerąja patirtimi, pagilinti kolegialaus mokymosi kompetenciją.
Kodėl būtent dailės mokytojams ir kodėl – Palangoje?
– Organizuojame konferencijas įvairių sričių mokytojams. Šį kartą kvietėme dailės mokytojus, nes siekiame, kad toks renginys taptų tradiciniu dailės mokytojams skirtu renginiu. Palangą pasirinkome, nes tai nuostabus miestas Lietuvos pajūryje. Atvykę į konferenciją dalyviai pasisėmė daug idėjų ne tik iš kolegų pranešimų, bet ir pajūrio, miesto erdvių, muziejų…
Kokie Jūsų įspūdžiai po renginio ir po apsilankymo mūsų Gimnazijoje?
– Smagu, kad Palangos senoji gimnazija pilna kokybiškų edukacinių erdvių, o mokiniai mandagūs ir pozityvūs. Estetiška aplinka, erdvus dailės kabinetas, parodos ir instaliacijos leido konferencijos dalyviams pasidžiaugti kolegų darbo sąlygomis ir rezultatais. Nuoširdžiai dėkojame dailės mokytojai Daivai Stonkuvienei ir Gimnazijos darbuotojams, svetingai sutikusiems konferencijos dalyvius. Ypatingai ačiū mokiniams už mados kolekcijų pristatymą. Jose užkoduotas didžiulis kūrybinis potencialas. Iki susitikimo 2025 metais II-oje respublikinėje metodinėje-praktinėje konferencijoje „Formos ir spalvos“, kuri tikrai vyks Palangoje…
Konferencijos metu buvo pristatytos mūsų Gimnazijos jaunųjų dizainerių Ulos Kalvytės, Miglės Matiukaitės, Juliaus Krylovo ir Enrikos Grybauskaitės mados kolekcijos „Uždaras vakaras“, Tūzas“ bei „Iliuzija“. Tad pašnekinome ir kai kuriuos autorius.
Kaip kilo idėja kurti šią kolekciją? Kodėl jos pavadinimas būtent toks?
Ula: Miglės sesė (Rūta Matiukaitė) ir mano brolis (Tadas Kalvis), kai mokėsi Gimnazijoje, taip pat kūrė kolekciją ir mes žinojom, kad toks dalykas yra. Miglė norėjo kurti, tada pasiūlė man ir štai taip gavosi. „Uždaras vakaras“ dėl to, nes visas mūsų pasirodymas susijęs su uždaru vakaru. Tokia mūsų mintis, kad visos poros tarsi renkasi į savo uždarą vakarą. Ši kolekcija lyg ir su mafijos prieskoniu, prabangaus vakaro.
Julius: šią kolekcija pradėjau kurti, nes galvojau studijuoti rūbų dizainą ir šį darbą panaudoti kaip savo portfolijų. Kolekcijos pavadinimas yra „Tūzas”, nes iš pradžių žadėjau daryti kolekciją su kortomis, kad visa idėja būtų susieta su jomis. Tačiau likus pusantro mėnesio pasikeitė idėja ir planai, bet pavadinimas jau buvo užrašytas renginio „Kopos” popieriuose.
Enrika: paskatino mane dailės mokytoja, taip pat didelio palaikymo sulaukiau ir iš mamos. Prieš pat pirmą pasirodymą buvo labai baisu, tačiau vėliau užsikabinau už viso šio proceso ir supratau, kad tai – mano dalykas. Taip pat turiu didelį palaikymą ir iš draugių, jos yra mano modeliai ir visos esame kaip viena didelė šeima. Einant pirmą kartą su šia kolekcija mano brėžinio gale iš visų medžiagų ir švarkų susidėjo sakinys: „Kodėl tu, iliuzija, visad šalia?” Tad ši mano kolekcija ir atspindi realybės ir rožinių akinių balansą.
Ar žadat savo ateitį sieti su menu?
Ula ir Miglė: žiūrėdamos į ateinančius metus nemanome, kad siesime ateitį su menu, bet neatmetame ir šios galimybės.
Julius: ne, nebežadu, nes supratau, kad tai nėra man.
Enrika: turiu planą stoti į mados industrijas, labai noriu dirbti su brėžinių scenografija. Šis užsiėmimas man be galo patinka. Su dizainu planų šiuo momentu neturiu, norisi pailsėti. Tačiau, jeigu neįstosiu ten, kur noriu, tokiu atveju stosiu į dizainą.
Ko norėtumėte iš dailės mokytojų ateityje? Kaip norėtumėt, kad pasikeistų dailės programa?
Ula ir Miglė: įdomu, ar kitose mokyklose mokiniai turi tokias galimybes, kaip kad mes turime, kurti savas kolekcijas. Labai faina, kad suteikiama mums laisvė pasireikšti ir kurti. Išties labai tuo džiaugiamės.
Julius: nepakeisčiau nieko, labai patinka dailės mokytojos duodamas laisvumas išsireikšti.
Enrika: ateities dailės mokytojų noriu paprašyti, kad daugiau užduočių būtų praktinių, kurios nupieštos nebūtų uždarytos tarp keturių sienų, o jas galėtų pamatyti visas miestas. Labai džiaugiuosi, kad mūsų dailės mokytoja leidžia kurti kolekcijas ir tokiu būdu išsireikšti.
