2026 m. rugsėjo 30 d. Amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“ vyko praktiniai mokymai „Vaikų su raidos sutrikimais lytiškumo ugdymas: ką svarbu ir aktualu žinoti specialistams?“. Į mokymus susirinko logopedai, specialieji pedagogai ir kiti specialistai, kasdien dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro bei kitų raidos sutrikimų. Šešių valandų mokymuose daug dėmesio skirta vienai iš jautresnių ir neretai sudėtingų specialistų darbo sričių – kaip apie kūną, brendimą, lytiškumą, asmenines ribas ir su lytiškumu susijusį elgesį kalbėti vaikui suprantamai, pagarbiai ir be gėdinimo.
Mokymus vedė Gintarė Sabaliauskienė, ergoterapeutė, ir Elena Kosaitė-Čypienė, Natūralaus šeimos planavimo asociacijos vadovė bei lytiškumo ugdymo mokytoja.
Mokymų metu buvo akcentuojama, kad lytiškumo ugdymas – tai ne tik pokalbiai apie brendimą ar seksualumą. Tai kur kas platesnis procesas, apimantis vaiko santykį su savo kūnu, gebėjimą pažinti ir įvardyti kūno dalis, suprasti asmenines ribas, atpažinti tinkamą ir netinkamą elgesį bei mokytis saugiai bendrauti su aplinkiniais. Dalyviai aptarė, kaip kalbėti apie žmogaus kūną ir jo pokyčius, kaip vaikui suprantamai paaiškinti, kas vyksta bręstant, bei kaip pasiruošti klausimams, kurie natūraliai kyla vaikui augant.
Ypatingas dėmesys skirtas vaizdinėms priemonėms ir socialinėms istorijoms. Specialistai mokėsi iš atskirų paveikslėlių kurti vaikui suprantamas istorijas ir jas pritaikyti konkrečioms, jo kasdienybėje kylančioms situacijoms. Tokios priemonės ypač svarbios vaikams, kuriems žodinę informaciją suprasti ar apibendrinti yra sudėtingiau. Viena iš svarbių mokymų temų buvo masturbacija ir su ja susijęs vaikų elgesys. Specialistai kviečiami į tokias situacijas žvelgti ne per gėdos, baimės, pykčio ar nerimo prizmę, o pirmiausia stengtis suprasti tikrąją vaiko elgesio priežastį ir jo poreikį.
Mokymuose daug dėmesio skirta sensoriniams poreikiams ir savireguliacijai. Aptarta, kad tam tikras elgesys ne visuomet yra susijęs su seksualiniu poreikiu. Kartais vaikas gali ieškoti juslinės stimuliacijos, bandyti nusiraminti, sumažinti įtampą ar tokiu būdu reguliuoti savo būseną. Todėl specialistui svarbu ne tik sustabdyti netinkamą elgesį, bet ir suprasti, ką tuo elgesiu vaikas bando pasakyti ar kokį poreikį siekia patenkinti. Tik tuomet galima ieškoti tinkamesnių, vaikui priimtinų ir saugių strategijų. Šie mokymai buvo ypatingi tuo, kad teorines žinias lydėjo praktinis jų pritaikymas. Dalyviai susipažino su sensorine sistema ir jos sąsajomis su vaiko elgesiu, analizavo galimas probleminio elgesio priežastis, aptarė aktyvius metodus ir praktinius pratimus. Mokymų metu specialistai turėjo galimybę išbandyti sensorines strategijas ir priemones, aptarti, kaip vaikui suteikti tinkamą sensorinę stimuliaciją ir kokias alternatyvas galima pasiūlyti konkrečiose situacijose. Praktinei daliai taip pat pasitelkti trijų šeimų vaizdo įrašai, leidę analizuoti realias situacijas, ieškoti galimų elgesio priežasčių ir diskutuoti apie tinkamiausius reagavimo būdus. Tokios užduotys suteikė galimybę ne tik išgirsti teorines žinias, bet ir praktiškai jas pritaikyti, kelti klausimus bei ieškoti sprendimų, kuriuos būtų galima panaudoti kasdieniame darbe. Mokymuose ne kartą pabrėžta ir specialistų, tėvų bei globėjų bendradarbiavimo svarba. Vaikui daug lengviau suprasti ir išmokti naujus dalykus, kai jį supantys suaugusieji vartoja vienodas sąvokas, laikosi panašių taisyklių ir nuosekliai reaguoja į jo klausimus bei elgesį. Nuoseklus suaugusiųjų požiūris padeda vaikui geriau orientuotis skirtingose situacijose, suprasti savo ir kitų žmonių ribas bei jaustis saugiau.
Pasibaigę mokymai tapo ne tik galimybe pagilinti profesines žinias, bet ir erdve atviram pokalbiui, klausimams bei praktinių situacijų analizei. Dalyviai išsivežė ne tik naujos informacijos, bet ir konkrečių idėjų, metodų bei praktinių priemonių, kurias gali pritaikyti dirbdami su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių ir raidos sutrikimų. Tokios temos primena, kad lytiškumo ugdymas prasideda nuo paprastų, bet labai svarbių dalykų – gebėjimo įvardyti savo kūną, suprasti jo pokyčius, atpažinti jausmus, pažinti asmenines ribas ir žinoti, kad apie visus kylančius klausimus galima kalbėti saugiai ir be gėdos.